XII. PRIE ANTRŲJŲ SIONO VARTŲ
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Visas susirinkimas atsistojo ir nusivedė Jėzų pas Pilotą (Lk
23, 1). Kai išdavikas Judas pamatė, jog Jėzus pasmerktas, gailesčio pagautas,
nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir seniūnams trisdešimt sidabrinių ir
tarė: Nusidėjau, išduodamas nekaltą kraują. Tie atsakė: Kas mums darbo?
Tu žinokis! Nusviedęs šventykloje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė. Aukštieji
kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: Jų negalima dėti į šventyklos iždą,
nes tai užmokestis už kraują (Mt 27, 3 - 6).
Malda
Viešpatie! Tu nei vieno neatstumi, tu atgailaujantiems švelnus
ir gailestingas. Pasigailėk ir išklausyk mūsų maldas, apšviesk mūsų širdis,
kad turėtume jėgų vykdyti Tavo valią. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsų. Sveika Marija. Garbė Dievui.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
Pasigailėk mūsų.
* * *
Kai matai artimą klystant, nemanyk esąs geresnis už jį, nes nežinai,
kiek ilgai pats ištversi. |