|
XIV.PIRMĄ KARTĄ PRIE GELEŽINIŲ VARTŲ
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Erodas tomis dienomis taip pat buvo Jeruzalėje. Erodas, pamatęs
Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau pirmiau norėjo jį išvysti, nes daug
buvo apie jį girdėjęs ir tikėjosi pamatysiąs jį darantį kokį nors stebuklą.
Jis ėmė jį visaip klausinėti, bet Jėzus jam neatsakė. Tuo tarpu aukštieji
kunigai ir Rašto aiškintojai apstoję be paliovos jį kaltino. Tada Erodas
su savo palyda Jėzų paniekino ir išjuokė. Paskui aprengė jį baltu drabužiu,
nusiuntė atgal Pilotui. Tą dieną Erodas ir Pilotas tapo draugais (Lk 23,
7 - 12).
Malda
Dieve! Savo Sūnui Tu leidai tapti žmonijos Išganytoju ir pavadinai
jį Jėzumi. Suteik mums malonę, garbinant Jo vardą čia žemėje, džiaugtis
juo danguje. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Tėve mūsų. Sveika Marija. Garbė Dievui.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
Pasigailėk mūsų.
* * *
Jėzaus Kristaus gyvenimas buvo kryžius ir ilga kančia; o tu ieškai
poilsio ir džiaugsmo! |
