|
XVIII. PRIE ANTRŲJŲ NAUJO MIESTO VARTŲ
Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.
Manęs tyko žiotys baisingos, tarsi riaumojančio plėšraus liūto.
Aš lyg vanduo ištaškytas, išnarstyti man visi kaulai. Širdis man kaip vaškas,
ištirpęs mano krūtinėje. Gerklė man išdžiuvus, lyg molio šukė, prie gomurio
limpa liežuvis (Ps 21, 14 - 16).
Dieve, nuo pikto žmogaus mane gelbėk, saugok mane nuo engėjų
(Ps 139, 2).
Malda
Mes nusižeminę meldžiame Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, išmokyk
tinkamai Tau tarnauti. Prašome Tave, kuris gyveni ir viešpatauji per amžius.
Amen.
Tėve mūsų. Sveika Marija. Garbė Dievui.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
Pasigailėk mūsų.
* * *
Kodėl bijai mirtingo žmogaus? (Iz 51, 12) Šiandien jis yra, rytoj
jau nebus. Bijok Dievo, ne žmonių. Ką tau gali padaryti žmogus? Jis tik
sau gali pakenkti, bet Dievo sprendimo neišvengs. |
