Site hosted by Angelfire.com: Build your free website today!
 
II. PRIE ALYVŲ KALNO
 
 Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave. 
 Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. 

 Sukalbėjęs maldą, Jėzus su mokiniais išėjo į Alyvų kalną. „Jėzus tarė: „Jūs visi pasipiktinsite...“ < ... > Petras atsakė: „Jei ir visi pasipiktintų, tai tik ne aš!“ Jėzus jam atsakė: „Iš teisų sakau tau: dar šiandien, jau šią naktį <... > tu manęs tris kartus išsiginsi“. Petras dar atkakliau tvirtino savo: „Jeigu net reikėtų man su tavimi mirti, aš vis tiek tavęs neišsiginsiu“. Tą patį kalbėjo ir visi kiti“ (Mk 14, 27 - 31). „Netrukus Jėzus su jais atėjo į ūkį, vadinamą Getsemane, ir tarė mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol aš, ten nuėjęs, melsiuos“. Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti“ (Mt 26, 36 - 37). 

 
Malda
 
 Dieve! Tu matai, kad mes esame visiškai silpni. Saugok mūsų dvasią ir kūną, kad jie būtų saugūs nuo visokių nelaimių ir tyri nuo nedorybių. Prašom per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen. 
 
 Tėve mūsų. Sveika Marija. Garbė Dievui. 

  Pasigailėk mūsų, Viešpatie. 
  Pasigailėk mūsų. 

 
* * *
 
  Aš stiprinu ir išlaisvinu tuos, kurie dejuoja; 
  aš pakeliu iki savęs tuos, kurie prisipažįsta esą silpni. 
Įžanga   I  <<  II  >>  III
PRADŽIA
ATGAL