Site hosted by Angelfire.com: Build your free website today!
 
XXIV. JĖZUS SUTINKA SAVO ŠVENČIAUSIĄJĄ MOTINĄ

 Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave. 
 Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. 

 Marija atkakliai stovėjo kelyje, kuriuo jos Sūnų vedė į Kalvarijos kalną. Prasiskverbusi pro minią ir kareivius, ji susitiko Sūnų, nešantį savo kryžių. Jos jautrią sielą pervėrė neapsakomas skausmas. Anuomet Marija suradusi Jėzų šventykloje, paklausė: „Vaikeli, kam mums taip padarei?“ (Lk 2, 48). Šį kartą ji tyliai stebėjo Sūnų, vykdantį dangiško Tėvo valią. 

 
Malda

 Dieve! Išsipildė Simeono pranašystė: Tavo sielą pervers kalavijas. Sustiprink mus Viešpatie apmąstančius jos kančią. Prašome tave, kuris gyveni ir viešpatauji  per amžius. Amen. 

 Tėve mūsų. Sveika Marija. Garbė Dievui. 

 Pasigailėk mūsų, Viešpatie. 
 Pasigailėk mūsų.

 
* * *
 
 Žiūrėdamas į Jėzaus gyvenimą dažnai raustu iš gėdos,kad taip retai sekiau Jį.
Įžanga   XXIII  <<  XXIV  >>  XXV
PRADŽIA
ATGAL