Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
Marija atkakliai stovėjo kelyje, kuriuo jos Sūnų vedė į Kalvarijos kalną. Prasiskverbusi pro minią ir kareivius, ji susitiko Sūnų, nešantį savo kryžių. Jos jautrią sielą pervėrė neapsakomas skausmas. Anuomet Marija suradusi Jėzų šventykloje, paklausė: Vaikeli, kam mums taip padarei? (Lk 2, 48). Šį kartą ji tyliai stebėjo Sūnų, vykdantį dangiško Tėvo valią. Dieve! Išsipildė Simeono pranašystė: Tavo sielą pervers kalavijas. Sustiprink mus Viešpatie apmąstančius jos kančią. Prašome tave, kuris gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen. Tėve mūsų. Sveika Marija. Garbė Dievui. Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
|