Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave. 
 Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. 

 Veronika ne tik gailėjosi kenčiančio Kristaus, bet užjausdama patarnavo jam. Prasiskverbusi pro minią, ji nušluostė savo skarele kruviną Jėzaus veidą. Viešpats, atsidėkodamas už jos drąsą ir gerą širdį, paliko ant skaros savo Veido atvaizdą. 

 Viešpatie Jėzau Kristau, kuris atsidėkoji net ir už mažiausią gerą darbą, prašome Tave, Kryžiaus Kelio apmąstymu, įspausk mūsų širdyse ir mintyse Tavo veido bruožus. Kuris gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen. 

 Tėve mūsų. Sveika Marija. Garbė Dievui. 

 Pasigailėk mūsų, Viešpatie. 
 Pasigailėk mūsų.

 Nenorėk pavergti kito žmogaus širdies ir pats bereikalo širdies neplėšyk . Tebūna ji skirta tik Dievui, nes Dievas pirmas ją atidavė tau.