Site hosted by Angelfire.com: Build your free website today!
 
XXXII. ANT KALVARIJOS KALNO

 Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave. 
 Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. 
 
 Tris valandas Jėzus kybojo ant kryžiaus. Aš klaupiuosi šioje šventoje vietoje ir tarsi girdžiu Jėzaus balsą: 
 „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“ (Lk 23, 24) - klausk save, ar moki mylėti savo priešus. 
 „Iš tiesų sakau tau, šiandien tu su manim būsi rojuje“ (Lk 23, 43) - ar randu paguodžiantį žodį žmogui jo gyvenimo saulėlydyje. 
 „Štai tavo motina“ (Jn 19, 27) - ar visą gyvenimą noriu būti Marijos ištikimas sūnus - duktė. 
 „Mano Dieve! Kodėl mane apleidai!“ (Mk 15, 34) - tegul mirties patale alkstu Tavęs, Viešpatie. 
 „Trokštu!“ (Jn 19, 28) - suprantu, kad tik mano nuoširdi meilė gali Jėzaus Širdies troškulį nuraminti. 
 „Atlikta!“ (Jn 19, 30) - džiaugsmo spindulys tegul užklysta į mano sielą šiandien ir mirties valandą. 
 „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią!“ (Lk 23, 46) -mirdamas aš rankose laikysiu Tavo kryžių, o lūpomis ištarsiu šiuos Tavo paskutinius žodžius. 
 

Malda

 Visagali ir gailestingasis Dieve, kurs žmonėms suteikei išganymą, pažvelk meiliai į savo vaikus, kad mirties valandą būtume Tavo pašaukti į Dangaus Karalystę. Per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen. 

 Tėve mūsų. Sveika Marija. Garbė Dievui. 

 Pasigailėk mūsų, Viešpatie. 
 Pasigailėk mūsų. 

 
* * *

 Aš visas už tave pasiaukojau Tėvui, aš tau atidaviau visą savo kūną ir kraują kaip maistą, kad visas galėčiau būti tavo ir kad tu visas būtum mano

Įžanga   XXXI  <<   XXXII   >>  XXXIII
PRADŽIA
ATGAL