Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave. 
 Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. 
 
 Jėzus mirė. „Ir štai šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios. Ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti. Atsivėrė kapų rūsiai, ir daug užmigusių kūnų prisikėlė iš numirusių“ (Mt 27, 51 - 52). Kareiviai „priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, nebelaužė jam blauzdų, tik vienas kareivis ietimi perdūrė jam šoną, ir tuojau ištekėjo kraujo ir vandens“ (Jn 19, 33-34). Pilotui leidus, Juozapas iš Arimatėjos nuėmė nuo kryžiaus Viešpaties kūną ir, Nikodemui padedant, „suvyniojo į drobules su kvepalais“ (Jn 19, 40). 
 

 Dieve! Tu savo kančios pėdsakus mums palikai šventoje drobėje, į kurią Juozapas suvyniojo Tavo švenčiausiąjį kūną. Suteik mums malonę, kad per Tavo mirtį ir prisikėlimą būtume apdovanoti prisikėlimo garbe. Kuris gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen. 
 
 Tėve mūsų. Sveika Marija. Garbė Dievui. 

 Pasigailėk mūsų, Viešpatie. 
 Pasigailėk mūsų. 

 Kas nėra visiškai pasirengęs kentėti ir visiškai atsiduoti mylimojo valiai, tas nieko nežino, ką reiškia mylėti. Tas, kuris myli, dėl savo mylimojo džiaugsmingai pakelia visus sunkumus ir joks vargas negali jo atskirti.