Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau, ir šloviname Tave.
 Kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį.

 „Būrys, jo vadas ir žydų tarnai... nuvedė Jėzų pirmiausia pas Aną“ (Jn 18, 12 - 13). „Vyriausiasis kunigas ėmė klausinėti Jėzų apie jo mokinius bei mokslą. Jėzus jam atsakė: „Aš viešai kalbėjau pasauliui... Kam tad mane klausi?..“ Jam tai pasakius, vienas iš ten buvusių tarnų smogė Jėzui per veidą, tardamas: „Šitaip tu atsakai vyriausiajam kunigui?“ Jėzus jam tarė: „Jei pasakiau netiesą, įrodyk, kad tai netiesa; o jei tiesą,- kam mane muši?“ Tuomet Anas nusiuntė jį surištą pas vyriausiąjį kunigą Kajafą“ (Jn 18, 19 - 24).
 

 Kantriausias Viešpatie Jėzau Kristau! Tu nugalėjai mus savo gerumu, nes galėdamas nubausti įpykusį tarną, ramiai priėmei jo smūgį į veidą; prašome - suteik mūsų valiai savo pagalbos, kad dėl tavo meilės įstengtume nekeršyti tiems, kurie mus įžeidžia ar skriaudžia. Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. Amen.

 Tėve mūsų. Sveika Marija. Garbė Dievui.

 Pasigailėk mūsų, Viešpatie.
 Pasigailėk mūsų.
 

 Kantrus žmogus nežiūri, kas jį įskaudino: vyresnis už jį, jam lygus, žemesnis, geras ar blogas žmogus. Jis dėkingai priima iš Dievo rankos viską ir visada.