Ašigaliai

Geografinis šiaurės ašigalis

Pirmasis jį (90° ŠP), 1909 metais balandžio 6 dieną, pasiekė Robert Peary, jo padėjėjas Matthew Henson ir keturi jų komandos nariai inuitai (eskimai).
Kadangi iki jo nusigaunama plūduriuojančios milžiniškos ledo lyties paviršiumi, todėl įsmeigtas į sniegą kuolas simbolizuos geografinį šiaurės ašigalį tik tuo momentu. Per parą jis gali pasislinkti daugiau kaip 6 km.
Kadangi čia žmonės negyvena, tai šiame taške laikas ir neskaičiuojamas. Kartais šiaurės ašigaliui suteikiama Grinvičo laiko juosta.

Magnetinis šiaurės ašigalis

Tai taškas, į kurį rodo kompaso rodyklė. Kadangi jis yra ant tos pačios ledo lyties paviršiaus, tai jo vieta laikui bėgant kinta.

PIETŲ AŠIGALIAI

Ceremonialinis pietų ašigalis

Pirmieji jį, 1911 metais gruodžio 14 dieną apie 15 valandą, pasiekė keturi norvegai vadovaujami Roald Amundsen'o. Britų tyrinėtojas Robert Falcon Scott'as su keturiais kompanjonais pasiekė pietų ašigalį 1912 metų sausio 17 dieną. Grįždami visi jie žuvo.
Netoli tos vietos, kur Amundsen'as su komanda pasiekė tuometinį pietų ašigalį ir yra ceremonialinis pietų ašigalis. Šalia jo plazda šalių, pasirašiusių Antarktikos sutartį, vėliavos.

Geografinis pietų ašigalis

Čia susikerta visi dienovidiniai (90° PP). Jis yra pora šimtų metrų nuo ceremonialinio pietų ašigalio.
Geografinė pasaulio pietų "ašis" kiekvienais metais po šv. Kalėdų yra "perkalama", nes daugiau kaip 3 km storio ledo sluoksnio paviršius dėl deformacijos, žemės atžvilgiu slenka. Šis poslinkis yra apie 10 m per metus arba 2.8 cm per dieną.
Pietų ašigalis priskiriamas GMT+13 laiko zonai.

Magnetinis pietų ašigalis

Tai taškas, nuo kurio nusisuka kompaso rodyklė. Jis yra vandenyne. 1986 metais paskutinį kartą tiksliai nustatytos jo koordinates buvo: 65° 18' PP, 140° RI.
Dar išskiriamas ir geomagnetinis polius (ašigalis). T. y. žemės magnetinis dipolis, kuris yra Antarktidoje netoli rusų stoties "Vostok" 79° PP, 110° RI.